VDU pasismagino su LSU

Lietuvos Studentų Futbolo Lygoje (LSFL) užtikrintą pergalę iškovojo ir trimis taškais savo kraitį papildė VDU rinktinė NFA stadione palaužusi LSU futbolininkus rezultatu 4:1.

Pirmoje rungtynių dalyje VDU nuo pat pradžių ėmėsi iniciatyvos ir demonstravo aktyvų žaidimą, kuris leido pasižymėti du kartus. Vienas įvartis krito 25 – ąją minutę, o kitas 43 – ąją. O jų autoriais tapo: Dominykas Norkus ir Martynas Turskis.

Po pertraukos LSU sugebėjo grįžti į žaidimą ir 57-ąją minutę pelnė įvartį, kuris leido sušvelninti rezultatą iki 1:2. Šiame epizode pasižymėjo Martynas Vasiliauskas.

Tačiau praleistas įvartis psichologiškai VDU studentų nepalaužė. Šie dar po minutės surezgė ataką, kuri baigėsi dar vienu įvarčiu. O dviejų įvarčių persvarą sugrąžino Robertas Ratkevičius.

VDU ir toliau kūrė atakas, ir toliau demonstravo komandinį žaidimą. Ketvirtąjį įvartį 68 minutę komandai padovanojo Lukas Jakavičius.

VDU kapitonas Edvinas Alimkinas negailėjo pagyrų savo komandai ir apskirtai džiaugėsi pagyvėjusia LSFL.

„Visų pirmiausiai, noriu pasidžiaugti, jog Lietuvos Studentų Futbolo Lygai pagaliau pradėtas rodyti didesnis dėmesys. Studentų futbole esu jau neįprastai seniai ir tai pirmasis sezonas, kai apie mus rašoma, sekami mūsų rezultatai ir yra domimasi.

Grįžtant prie rungtynių, tai jas vertinu labai gerai! Aukščiausias įvertinimas yra pasiekta pergalė ir iškovoti trys taškai. Sužaidėme puikias rungtynes išlaikydami koncentraciją ir, kiek pavyko, laikydamiesi trenerio nurodyto plano nuo pirmo iki paskutinio teisėjo švilpuko. Nors pirmoji rungtynių dalis buvo kiek sunkoka, tačiau visas rungtynes mums pavyko sužaisti stabiliau už varžovus. Patys darėme mažiau klaidų, o po varžovų klaidų neretai pavykdavo sukurti ką nors gražaus.

Su pagarba gerai sukomplektuotai LSU komandai, šį kartą manau, kad rezultatas visiškai atspindi vaizdą aikštėje ir tikrai buvome verti tokio rezultato.

Pranašumą prieš varžovus, manau, akivaizdžiai kūrė komandų vidaus mikroklimatai: mūsų stovykloje labai jautėsi gera komandinė dvasia, vieno kitą palaikymas, pagalba ir paraginimai sunkiais momentais, kai tuo tarpu to trūko varžovams. Nepaisant individualiai talentingų žaidėjų, akivaizdžiai buvo galima pamatyti jų nepasitenkinimą komandos draugų padarytomis klaidomis, nusivylimą ir neretai replikas vienas kitam. Tas antroje rungtynių pusėje mums leido padvigubinti ir net patrigubinti turėtą minimalią įvarčių persvarą“,  – rungtynių prisiminimais dalinosi E. Alimkinas.

LSU žaidėjas Robertas Bolotovas visiškai nesitikėjo tokio skaudaus pralaimėjimo, tačiau viliasi, jog ateityje komandai dar pavyks sugrįžti į vėžes.

„Rezultatas mūsų komandai yra ypač skaudus, nes žinome jog galėjome ir turėjome sužaisti geriau. Vaizdas aikštelėje nebuvo toks blogas. Varžovai išnaudojo savo progas ir pasiekė užtikrinta pergalę.

Kai rezultatas 1:4, tai išskirti kažką gero yra sunku. Mums nesisekė apsiginti nuo varžovų standartinių padėčių, nesisekė padaryti to paskutinio perdavimo į baudos aikštelę ar realizuoti tų pačių susikurtų progų.

Pirmieji 2 VDU įvarčiai į mūsų vartus krito po standartinių padėčių, kampinio. Trečiasis įvartis buvo fantastiškas kamuolys rikošetu atsimušęs nuo vieno iš gynėjų nugaros ir įskriejęs į vartų devyniukę. Paskutinis įvartis krito po varžovų pozicinės atakos. Na, o mūsų įvartis krito po ilgo perdavimo ir sumaišties baudos aikštelėje, kurioje suklydo priešininkų gynėjai“,  – prisiminimais iš rungtinių dalinosi R. Bolotovas.